Paveikslų ciklo „Pokyčio erdvės“ idėja kilo stebint aktualų šių dienų kontekstą – besikeičiančias, dvidešimto amžiaus istoriją menančias vietas, kurios po truputį praranda paskutinius gyvus istorinių įvykių liudytojus, bei karą Ukrainoje, kurio metu trauminė architektūra ir lokacijos įgavo kitą psichologinį krūvį. Autorė pastebi, kad būtent šiose erdvėse, kurios yra pasikeitusios savo funkcine ar institucine prasme, ji patiria savotišką būseną – nejauką (angl. uncanny, vok. Unheimliche).