DATA : 2021 04 03 – 2021 04 24
Parodos idėjos autorė ir kuratorė – Aistė Kisarauskaitė.
„Yra menininkų, kurie į priekį juda tykiai, nedaro įspūdingų salto nerdami į netyrinėtus vandenis, todėl kultūrinio gyvenimo paviršiuje nepalieka įspūdingų purslų fontanų. Bet toks nuoseklus judėjimas galiausiai juos atveda į tą priekį, kuris modernizmo laikais buvo vadinamas avangardu, o dabartyje, nelinkusioje švaistytis kariniais terminais, gal vadintume aktualumu. Tokia yra Arūnės Tornau kūryba.
Tiesą sakant, ji yra ne tik nerėksminga, bet net ir menininkės dėmesys nuosekliai koncentruojamas į tylos zonas – vos girdimus traškesius, begarsius virsmus, augalijos ar net „negyvosios gamtos“ ilgalaikius, todėl žmogaus ausiai negirdimus procesus. Arūnės Tornau žvilgsnis nukreiptas į tamsią vandens gelmę, miško prieblandą, augalo augimo ir dūlėjimo stebėjimą. Gal todėl menininkė greta tapybos kuria instaliacijas, objektus iš senų audinių, medinių sunykusių sodybos langų papuošimų ar įrankių, jų dalių. Kūriniu tampa mirusios mamos lovos vidinis audinys su įsispaudusiomis spyruoklių rūdimis, kartais – seni medikų chalatai. Todėl visai nieko stebėtino, kad savo tapybai Arūnė Tornau naudoja ne naują drobę, o pati tempia ant porėmio ir gruntuoja seną staltiesę, užuolaidą, net vilnos audinį…
Tačiau tai lieka paslėpta. Niekas net nujaust negali, kad ši rūdžių, medžių šešėlių, sutrupėjusio akmens tapyba dengia ir slepia ištisą pasaulį aitriai žydinčių gėlių, audimo raštų, sniego senių, net siuvinėtą undinę. Tą menininkės paveikslų „vidinį pasaulį“ ir buvo nuspręsta parodyti parodoje, apsukant kai kuriuos paveikslus taip vadinama „blogąja“ puse į žiūrovą. Dabar, kai pabrėžiamas tvarumas ir didžiuojamės daugkartiniu panaudojimu, Arūnė Tornau tai daro jau seniai. Šios „vidinės“ paveikslų pusės tarsi sujungia du, atrodo, skirtingus jos kūrybos pasaulius – tapybą ir objektus.
Parodoje taip pat eksponuojami ir nauji tapybos kūriniai, jų „veidai“, „gerosios“ pusės, taip siekiant balanso, kurio savo kūryboje ieško autorė – kad ryškiai raudonos „vidinio“ pasaulio gėlės neužimtų viso dėmesio, nauji tapybos kūriniai taip pat turi teisę pasirodyti, ar ne?“. (Aistė Kisarauskaitė).
Rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.