Vigintas Stankus

GENTIS

 

DATA: 2022 07 14 – 2022 08 04

Tapytojui Vigintui Stankui šiemet būtų sukakę 60 metų. Išėjęs per anksti, Vyga (taip jį vadino draugai ir bičiuliai) paliko vertingą savo kūrybos archyvą. Parodoje „Gentis”, nors ir nedidele apimtimi, pristatomas V. Stankaus kūrybos etapas, labiausiai atspindintis menininko pasaulėjautą.

Gentis – daugiabriaunis žodis. Tai gebėjimas būti savimi bendruomenėje, neatmetant savo protėvių, kilmės, kultūros, religinių apeigų, kalbos ir patirčių palikimo. Menininkai turi privilegiją priklausyti socialinei grupei, giminei, šeimai, profesiniam pasirinkimui, ir tuo pačiu – būti nepriklausomais nuo nieko. Vigintas Stankus nebuvo išimtis. Būdamas pagarbus bičiulis, atsakingas draugas, rūpestingas šeimos žmogus, jis turėjo gebėjimą atitrūkti nuo realaus pasaulio per kūrybos procesus.

Kūrybos procesui ruošdavosi iš anksto. Medituodavo. Užsidarydavo studijoje, kur tarsi atsiribodavo nuo supančios aplinkos. Tačiau kurdamas jis vis tiek permąstydavo savo ratą, savo „gentį”. Taip jo tapyboje atsirado užkoduoti užrašai sanskrito kalba (kurie reiškia „motina”, „dukra”, kt.), taip koliažuose buvo naudojami žmonos užrašai, dukrų piešinių skiautės, taip ant drobės nugulė pelenai iš šeimos židinio (kuriais menininkas eksperimentuodavo ir nutapė seriją „Peleniniai”).

Žemė, akmuo, popierius, smėlis, medis, drobė, pelenai – medžiagos, kuriomis Vigintas Stankus kūrė savo tapybos, koliažų, totemų ir skulptūros darbus. Sakralizuodamas kūrybos momentą, menininkas eksperimentavo su grynosiomis medžiagomis, tokiu būdu suteikdamas savo kūriniams tam tikros mistinės, ritualinės, pagoniškos dvasios, tokiu būdu priartėdamas prie savo ištakų, žemės.

Gentis – visuose Viginto Stankaus kūrybos etapuose vyraujantis leitmotyvas. Ikonografija, lydėjusi Stankų nuo pat ankstyvųjų kūrybos metų, turi istoriją, tarytum iš kitų pasaulių atklystančius motyvus, tradicijas ir tęstinumą. Menininko kūrybą stipriai įtakojo nuolatinis jo asmeninio augimo siekis: dėmesys aplinkai, detalėms ir simboliams, saviraiškos būdų analizė ir tyrinėjimas. Taip pat – pagarba aplinkiniams, bendrystė ir atsidavimas šeimai, gebėjimas įsiklausyti į savo vidinius instinktus, girdėti protėvių šauksmą. Visi šie gentiniai ryšiai atsispindi menininko kūriniuose: tapyboje, koliažuose, piešiniuose, skulptūrose ir totemuose.

Parodos kuratorė: Julija Dailidėnaitė-Palmeirao.

Rengėjas: Viginto Stankaus šeima.

Partneriai: Pamėnkalnio galerija, Lietuvos dailininkų sąjunga.

 

Viginto Stankaus portretas

Augustino Žukovo nuotr. Daugiau nuotraukų rasite čia

Apie parodą skaitykite: