Jauna dailininkė tapybos lauke buvo pastebėta dar pirmaisiais studijų metais, o po jų baigimo įspūdingai įsiliejo į labiausiai vertinamų jaunųjų Lietuvos tapytojų gretas: surengė septynias asmenines parodas, dalyvavo dešimtyse kuruojamų parodų ir meno mugių, pelnė įvairių apdovanojimų, tarp jų – Jaunojo tapytojo prizą (2016).

R. Sorakaitė tapyboje domisi kasdienybės estetika, nukreipdama žvilgsnį į pabrėžtinai paprastus, tipinius gyvenamosios aplinkos objektus. Minimalus, fragmentiškas vaizdavimo būdas, miglotumas ir prieblanda R. Sorakaitės paveiksluose kuria blyksnio naratyvą, leidžia kalbėti apie praeities ir atminties lakoniškumą. Būtis menininkės kūryboje atskleidžiama per tarsi nereikšmingus ar atsitiktinius momentus, kurie geba perkelti žiūrovą į metafizinę, emocinio intelekto reikalaujančią patyrimo erdvę.

Pasak autorės, kūriniai atsiranda iš artimiausios aplinkos stebėjimo, praeities permąstymo: „Kartais motyvas pasirodo atsitiktinai, kartais stebiu jį ilgesnį laiką, bet abiem atvejais įvyksta lyg trumpas blyksnis, kuris leidžia suprasti, jog šis momentas sutampa su vidine mintimi, gal dar net neužčiuopiama, o tik nujaučiama. Pats tapybos procesas panardina į nebeesantį laiką, ir esi vienas, sau. Tapymas – lyg kalbėjimasis su artimu žmogumi, kai esi atviras ir tikresnis“.

Parodos rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga, Elska Coffee.